Foto terapijos technikose naudojamos asmeninės klientų fotografijos, jų jausmai, išgyvenimai, atsiminimai, mintys bei kita, terapeutinę informaciją skatinanti informacija.
Paslaptingi asmeninių bei šeimos fotografijų gyvenimai
Kiekviena žmgaus padaryta fotografija tam tikra prasme yra savęs paties portretas, lyg “veidrodis su atimintimi” tikriausiai atspindintis ypatingas akimirkas jei jos buvo pasirinktos užfiksuoti laike.
Bendrąja prasme, šitos fotografijos yra lyg matomi pėdų atspaudai žymintys kur žmogus buvo (tiek emocine, tiek fizine prasme) ir kur tikriausiai jis ketina eiti toliau. Netgi žmogaus reakcija į matomas atvirutes ar iškabas, žurnale esančias fotografijas bei kitus vizualius ženklus, gali atskleisti jo vidinio gyvenimo subtilybes bei paslaptis.
Tikroji fotografijos svarba matuojama tuo, kaip ji sugeba paliesti žiūrovą. Žiūrėdami į fotografiją žmonės spontaniškai suteikia fotografijai reikšmę, kuri kaip jie mano ateina iš pačios fotografijos ir tai ne visada atitinka tai, ką iš tiesų fotografas norėjo pasakyti.
Taigi, žmonių suvokimas yra unikalus ir emocinė žinutė priklauso nuo to, kas ją skaito. Žiūrovai vertina patirtis pagal savo pačių išgyvenimus ir nuostatas, o žmonių reakcija į fotografijas nemažai atskleidžia ir apie juos pačius, reikia tiesiog išmokti užduoti tinkamus klausimus.
Kaip terapeutai naudoja fotografijas žmonių gydymui
Dauguma žmonių saugo fotografijas patys nesuvokdami kodėl. Būtent dėl to, asmenio pobūdžio fotografijos (bei su jomis susijusios, pasąmoningai integruotos emocijos) gali tarpininkauti, kaip atitinkami tiltai (kalbant apie jausmus, atsiminimus, įtraukiant giliai palaidotus ar seniai pamirštus išgyvenimus) padedantys susidoroti su psichoterapiniais sunkumais, iškeliant juos į dienos šviesą.
Konsultantai patiria, kad jų klientų fotografijos neretai atlieka labiau simbolinį bei metaforinį savęs paties bei pasaulio suvokimo vaidmenį, padeda giliau pajausti žmogaus vidinį pasaulį, jausmus.
Terapeutas, naudodamas foto terapijos technikas padeda žmogui geriau suvokti save.
Visa kliento asmeninėse fotografijose užfiksuota informacija gali būti naudojama terapeutiniam dialogui užmegsti, kuris neretai tampa labai stiprus, todėl, kad klientas dalinasi savo pasąmonėje slypinčiais jausmais.
Foto terapijos sesija jokiu būdu nėra pasyvi. Žmonės ne tik sėdi ir tylumoje peržiūrinėja fotografijas, bet patys fotografuoja, kuria. Kartais, klientai patys pozuoja foto sesijos metu. Jie turi rekonstruoti savo atmintį, pamatyti nuotrauką kitaip, sujungti įvairias kūrybinės išraiškos formas ir kurti jų tarpusavio dialogus.
Kokios technikos yra naudojamos foto terapijoje?
Fotografuojant ar tiesiog atnešant fotografijas į foto terapijos sesiją – tai pirmas žingsnis foto terapijos link. Mes matome fotografijas, kas fotografijoje tikriausiai būtų galutinis rezultatas, bet Foto Terapijoje, tai tik pradžia. Taigi, po to, kai fotografijas matome, kitas žingsnis yra jas suvokti ir atsakyti į klausimus – ką jos mums reiškia ir kodėl… Tai daroma analizuojant bei nagrinėjant vaizdo siunčiamas mums žinutes. Reikia mokėti klausti tinkamus klausimus, aptarti rezultatus, požiūrio taškus ir t.t.
Svarbiausia terapeuto užduotis yra skatinti ir remti kliento asmeninius atradimus asmeninių fotografijų analizavimo sesijos metu. Fototerapijos sesija gali būti atliekama ir su kitais vizualiais atributais, tokiais kaip tarkime atvirukai, žurnale esančios fotografijos, sveikinimų atvirukai ir t.t.
Kiekviena iš penkių fototerapijos technikų yra suporuota su vienu iš penkių fotografijos rūšių, jos yra derinamos ne tik tarpusavyje, bet ir su kitomis meno terpijos technikomis.
- Fotografijos kurios buvo pasirinktos arba sukurtos paties kliento (ar tai būtų tiesiogiai paties kliento nufotografuota fotografija ar tai būtų žurnale esantys vaizdai, atvirukai, internete esantys paveikslėliai, manipuliacijas ir t.t. )
- Fotografijos, kuriose užfiksuotas pats klientas (arba specialiai arba nufotografuotas spontaniškai)
- Asmeniniai portretai, t.t. fotografijos kurias klientas padarė pats, arba tiesiogiai arba perkeltine prasme (bet kuriuo atveju, tai yra klientų fotografijos, kuriose jie turėjo šimtą procentinę įtaką vaizdo sukūrimo procese),
- Šeimos albumas arba kita foto – biografinė kolekcija (gali būti šeimos pasirinkta, arba oficialiai pakabinta, arba laikoma piniginėje, kompiuterio ar telefono ekrane ir t.t.)
- “Fotografijos projekcija”. Fotografijos reikšmė priklauso nuo žiūrovo ir nuo akimirkos, kuomet vaizdas yra žiūrimas.
Kiekvieno žmogaus asmeninė perspektyva įtakoja, kaip jie suvokia tai, ką mato. Ši technika slypi ne atitinkamoje fotografijoje, bet greičiau tarp žiūrovo ir vaizdo esančioje erdvėje.
Foto terapija – Bendroji prasmė
Kaip jau ir buvo paaiškinta knygoje Foto terapijos būdai – analizuojant asmeninių fotografijų bei šeimos albumų paslaptis (PhotoTherapy Techniques — Exploring the Secrets of Personal Snapshots and Family Albums), foto terapija geriausiai įvardijama kaip fotografijų pagrindu besiremiantys konsultaciniai – terapiniai būdai kuriuos naudoja special paruošimą turintys psichikos sveikatos specialistai, skirti padėti žmonėms ne tik geriau suvokti savo gyvenimą, bet kartu pagerinti gyvenimo kokybę.
Kad ir kaip bebūtų, tai nėra tas pats kaip “Terapeutinė Fotografija” (kuri kai kada yra neteisingai vadinama “Foto – Terapija” ypač Didžiojoje Britanijoje). Žmonės naudoja Terapeutinę Fotografiją savo asmeniniams arba savęs pažinimo ar kūrybinių atradimų tikslams, kai tuo tarpu foto terapeutai naudoja Foto Terapiją padėti kitiems išspręsti jų problemas.
Tuo tarpu fotografijos pagrindu besiremiants savęs pažinimas (fotografija kaip terapija) neretai baigiasi atsitiktine “terapija”, ypač kuomet foto kamera naudojama kaip asmeninio ar socialinio pasikeitimo rezultatas. Fotogtrafija kaip terapija negali prilygti patirčiai, kuomet žmogus yra vedamas ir lydimas patyrusio specialisto, kuris geba paskatinti asmeninius pokyčius, padėti naujas patirtis valdyti bei suvokti.
Kadangi Foto Terapija yra naudojama kaip įvairių technikų mišinys, ją gali taikyti įvairų paruošimą turintys konsultantai ar terapeutai, nepriklausomai nuo jų pasirinktos šakos. Tai leidžia apie Foto Terapiją kalbėti kaip apie Meno Terapijos formą. Meno Terapija gali būti sėkmingai naudojama ir kitų
psichikos sveikatos specialistų, kurie nebūtinai turi Meno Terapijos parengimą.
Kadangi Foto Terapija yra apie fotografiją – kaip – komunikaciją, jokios techninės fotografijos žinios Foto Terapijoje nera nereikalingos. Foto Terapijos technikos gali būti sėkmingai naudojamos dirbant su žmonėmis, kurių verbalinė, fizinė ar psichinė komunikacija yra ribota. Be to, Foto Terapija gali būtu ypatingai naudinga dirbant su skirtingų kultūrų, neįgaliųjų, tautinių mažumų, specialiųjų poreikių, net skyrybų trauma bei kitose panašiuose atvejuose.
Dabar, kai technologijų galimybės prasipletė, atsrado daugiau galimybių Foto Terapijos technikas taikyti internetu.
• Prašau peržiūrėti ir kitus straipsnius, kuriuose kalbama apie tai, kaip Foto Terpija gal padėti žmonėms susidaryti geresnį savo paties gyvenimo įspūdį, tai kur kas vertingiau nei už milijonas patarimų
Jūs esate kviečiami susisiekti su PhotoTherapy Centre (Foto terapijos centru) jei turite klausim arba jeigu Jus domina Foto Terapinis paruošimas. Jūs taip pat esate kviečiami parašyti atsiliepimus apie anksčiau minėta knygą “PhotoTherapy Techniques: Exploring the Secrets of Personal Snapshots and Family Albums” (Foto terapijos būdai – analizuojant asmeninių fotografijų bei šeimos albumų paslaptis )(ISBN#0-9685619-0-X), arba aptarti galimus bendradarbiavimo pasiūlymus.
Kviečiu Jus prisijungti prie “Pokalbių grupės” feisbuke (nuorodą rasite puslapio kairėje, apačioje). Siūlyčiau atkreipti dėmesį į šias, Feisbuke esančias grupes: Facebook Group for “PhotoTherapy, Therapeutic Photography, Photo Art Therapy, ir VideoTherapy“.
Ačiū už dėmėsį, prašau visada kreiptis jei turite kokių nors klausimų (Anglų kalba, pageidautina!)
Judy Weiser, Foto Terapijos Centro direktorė, Vankuveris, Kanada.
Telefonas: (604) 689-9709; Elektroninis paštas: jweiser@phototherapy-centre.com
Spauskite čia jei norite įsigyti “PhotoTherapy Techniques” knygą.
*Išvertė Maria Cavali
PhotoTherapy & Therapeutic Photography Techniques 